Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje: |
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Vikipedija nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama, tad nėra jokių garantijų, kad enciklopedijoje pateikiama informacija yra teisinga. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Kosta Rikos istorija – tautų ir valstybių dabartinės Kosta Rikos teritorijoje raida nuo seniausių laikų iki dabarties. Prieškolumbiniu laikotarpiu didžiojoje dabartinės Kosta Rikos teritorijoje gyveno indėnai, priklausę tarpinei zonai. Šiaurės vakarinis kampas (Nikojos pusiasalis) priklausė Mezoamerikos civilizacijos Centroamerikos regionui, čia aukšto lygio kultūrą kūrė čorotegai. 1502 m. rugsėjo 18 d. Kosta Rikos pakrantę priplaukė Kristupas Kolumbas. Kosta Rikos gyventojai ispanų buvo nukariauti XVI a. Kosta Rika tapo piečiausia Naujosios Ispanijos kolonijos dalimi. Provincijos sostinė buvo Kartagina. 1673 ir 1709 m. kilę indėnų sukilimai sukėlė griežtą kolonizatorių reakciją ir vietiniai indėnai buvo beveik išnaikinti. Trumpai prisijungusi prie Agustín de Iturbide sukurtos Meksikos imperijos, Kosta Rika 1823–1839 m. tapo Jungtinių Centrinės Amerikos provincijų dalimi. 1824 m. sostinė perkelta į San Chosė. Po 1839 m. Kosta Rika tapo nepriklausoma valstybe. 1887 m. priimta Konstitucija, kuri vėliau ne kartą buvo taisoma. Kosta Rika išvengė smurto ir neramumų, kurie buvo būdingi Centrinei Amerikai. Nuo XIX a. pabaigos jos demokratinę raidą pertraukė tik du trumpi smurto protrūkiai. 1949 m. José Figueres Ferrer panaikino kariuomenę, šalyje liko tik sukarinta policija; nuo to laiko Kosta Rika tapo viena iš nedaugelio regiono šalių, kurios demokratinė raida nebuvo pertraukiama kariškių valdymo. Kosta Rika nors ir lieka agrarine šalimi, pasiekė gana aukštą pragyvenimo lygį. |
gegužės 6 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Trigubo Aljanso karas (isp. Guerra de la Triple Alianza), dar vadinamas Paragvajaus karu (Guerra del Paraguay) bei Didžiuoju Karu (Guerra Grande) – didžiausias ir daugiausiai aukų pareikalavęs tarpvalstybinis karas Pietų Amerikos istorijoje. Vyko 1864–1870 m. tarp Paragvajaus iš vienos pusės ir trijų valstybių aljanso (Argentinos, Brazilijos ir Urugvajaus) iš kitos. Karo pabaigoje Paragvajus buvo užimtas, sunaikinta jo ekonomika ir infrastruktūra, žuvo daug gyventojų. Tai lėmė didelį ekonominį Paragvajaus atsilikimą. Nuo pat kolonijinių laikų tarp portugalų ir ispanų vykdavo konfliktai dėl sienų. Nors ir buvo pasirašyti Madrido bei San Ildefonso susitarimai, siena galutinai nenustatyta. Paragvajui tapus nepriklausoma šalimi sienų neapibrėžtumas su Brazilija išliko. Ginčytinos teritorijos buvo faktinėje Paragvajaus valdžioje. Nors Brazilija dėl to nereiškė didelių pretenzijų, tačiau tai turėjo įtakos tolesnei karo eigai. Šios savaitės iniciatyva yra Lotynų Amerikos istorija. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||













